| Geri žmonės mane išsaugojo Tobijaus išlikimo istorija – tai kelias, kuriame buvo ne tik atsitiktinumų, bet ir daug sutiktų labai gerų žmonių. Tik šių žmonių dėka Tobijas užaugo, tapo mokytoju, o dabar, sulaukęs 80-ties, kiekvieną šeštadienį džiaugiasi jį aplankančiais vaikais ir anūkais. | |
| Bėkit greičiau, kol galite! Toma pasakoja savo senelio, kuris tik atsitiktinumo dėka nebuvo ištremtas į Sibirą, istoriją. Tai buvo metai po karo. Tomos seneliui buvo maždaug 15 metų, kai jis su savo vyresniu draugu beeidami sutiko sovietų kareivį. Abiejų vaikinų tėvai jau buvo ištremti į Sibirą – už tai, kad, pagal sovietų nustatytas normas, turėjo per daug turto. | |
| Išlikimą gali nulemti ir plaukų spalva Kare daug ką lėmė atsitiktinumas. Daugelį įvykių sunku paaiškinti, suvokti racionaliu protu. Kodėl atsitiko būtent taip, o ne kitaip? Kodėl vieniems buvo lemta žūti dar vaikystėje o kiti taip – atsitiktinumas po atsitiktinumo, sėkmė po sėkmės – ėmė ir užaugo, sulaukė karo pabaigos, tapo gerbiamais, pilnaverčiais žmonėmis? | |
| Neapykanta ir meilė žengiančios greta Rananai visą gyvenimą buvo sunku susitaikyti su tuo, jog žmonių galima nekęsti vien todėl, kad jie kažkuo skiriasi nuo kitų. Pati Ranana nuo ankstyvos vaikystės patyrė aplinkinių neapykantą – ne už tai, kad ką nors blogo padarė, o už tai, kad yra kitokia. | |
| Vaikai ir kare lieka vaikais Dovydui buvo penkeri, kai prasidėjo karas. Drauge su savo šeima Dovydas buvo uždarytas Kauno gete. Vyras prisimena savo pirmąjį draugą – irgi penkiametį berniuką - smuikininką, tiesiog genijų. Dovydas norėjo papasakoti linksmus savo ir draugo nuotykius, bet jo mintys nukrypsta... Vyras prisimena, kaip po karo rado savo draugą ir jo smuiką sudegusius. |
